Demencija – tai žodis, sukeliantis nerimą ir nežinomybę. Dažnai siejama su senatve, ši būklė iš tiesų yra daug kompleksiškesnė ir gali paveikti žmones įvairiais gyvenimo etapais. Šiame straipsnyje panagrinėsime demencijos esmę, jos priežastis, simptomus, diagnozavimo būdus, gydymo galimybes ir gyvenimo su šia liga ypatumus.
Kas yra demencija?
Demencija nėra viena konkreti liga. Tai bendras terminas, apibūdinantis įvairių ligų ir smegenų pažeidimų sukeliamą kognityvinių funkcijų blogėjimą. Šis blogėjimas yra pakankamai stiprus, kad trukdytų kasdienei veiklai. Dažniausiai pažeidžiamos atminties, mąstymo, orientacijos, suvokimo, kalbos, sprendimų priėmimo ir planavimo funkcijos.
Pagrindinės demencijos priežastys ir tipai
Demenciją gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių, tačiau dažniausiai ji atsiranda dėl neurodegeneracinių ligų. Štai keletas pagrindinių demencijos tipų:
- Alzheimerio liga. Tai dažniausia demencijos forma, sudaranti apie 60-80% visų atvejų. Alzheimerio ligai būdingas laipsniškas nervinių ląstelių nykimas ir smegenų audinio mažėjimas. Specifiniai baltymai (amiloido plokštelės ir tau baltymai) kaupiasi smegenyse, sutrikdydami neuronų tarpusavio ryšius.
- Kraujagyslinė demencija. Antra pagal dažnumą demencijos forma, atsirandanti dėl smegenų kraujotakos sutrikimų. Insultai, mikroinsultai ar kiti kraujagyslių pažeidimai gali sukelti smegenų ląstelių žūtį ir kognityvinių funkcijų blogėjimą.
- Demencija su Lewy kūneliais. Šiai demencijos formai būdingi nenormalūs baltymų sankaupos (Lewy kūneliai) nervinėse ląstelėse. Ji pasireiškia ne tik kognityviniais sutrikimais, bet ir Parkinsono ligai būdingais simptomais (drebulys, raumenų sustingimas), haliucinacijomis, miego sutrikimais.
- Frontotemporalinė demencija (FTD). Ši demencijos forma pažeidžia priekinę ir smilkininę smegenų skiltis, atsakingas už asmenybę, elgesį ir kalbą. FTD dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje (45-65 metų) ir sukelia ryškius asmenybės ir elgesio pokyčius.
- Mišri demencija. Neretai pasitaiko atvejų, kai žmogus serga keliomis demencijos formomis vienu metu, pavyzdžiui, Alzheimerio liga ir kraujagysline demencija.
Be šių pagrindinių tipų, demenciją gali sukelti ir kitos, retesnės, būklės: Huntingtono liga, Creutzfeldt-Jakob liga, Parkinsono liga, ŽIV infekcija, galvos traumos, lėtinis alkoholizmas ir kt.
Demencijos simptomai: kaip atpažinti pirmuosius ženklus?
Demencijos simptomai priklauso nuo pažeistos smegenų srities ir ligos tipo. Tačiau yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Atminties praradimas. Tai vienas dažniausių ir ankstyviausių demencijos simptomų. Žmogus gali pamiršti neseniai įvykusius įvykius, pokalbius, vardus, sunkiai įsiminti naują informaciją.
- Sunkumai planuojant ir organizuojant. Gali tapti sunku atlikti įprastas užduotis, reikalaujančias kelių etapų, pavyzdžiui, gaminti maistą, tvarkyti finansus.
- Kalbos ir bendravimo problemos. Žmogui gali būti sunku rasti tinkamus žodžius, suprasti sudėtingesnes frazes, sekti pokalbį.
- Orientacijos sutrikimai. Gali pasiklysti net ir gerai pažįstamoje aplinkoje, sutrikti laiko pojūtis.
- Sprendimų priėmimo sunkumai. Gali tapti sunku priimti net ir paprastus sprendimus, įvertinti riziką.
- Asmenybės ir elgesio pokyčiai. Žmogus gali tapti apatiškas, prarasti susidomėjimą anksčiau mėgtomis veiklomis, tapti irzlus, įtarus, agresyvus ar, priešingai, pernelyg pasyvus.
- Nuotaikos svyravimai. Gali pasireikšti depresija, nerimas, baimė.
- Regėjimo ir erdvės suvokimo problemos. Kai kuriems žmoniems sunku atpažinti veidus, objektus, įvertinti atstumus.
- Motorikos sutrikimai. Kai kurios demencijos formos (pvz., demencija su Lewy kūneliais) gali sukelti drebulį, raumenų sustingimą, eisenos ir pusiausvyros problemas.
Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai gali būti ir kitų būklių požymiai, todėl pastebėjus juos, būtina kreiptis į gydytoją.
Demencijos diagnostika
Demencijos diagnozė nustatoma remiantis išsamia medicinine apžiūra, kuri apima:
- Anamnezė. Gydytojas išsamiai apklausia pacientą ir jo artimuosius apie simptomus, jų atsiradimo laiką, progresavimą, šeimos ligos istoriją.
- Kognityvinių funkcijų vertinimas. Atliekami specialūs testai, skirti įvertinti atmintį, mąstymą, kalbą, orientaciją ir kitas kognityvines funkcijas. Populiarūs testai yra MMSE (Mini-Mental State Examination) ir MoCA (Montreal Cognitive Assessment).
- Neurologinis ištyrimas. Tikrinami refleksai, raumenų jėga, koordinacija, jutimai.
- Laboratoriniai tyrimai. Atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., skydliaukės sutrikimus, vitamino B12 trūkumą).
- Vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti nustatyti smegenų struktūrinius pokyčius, būdingus demencijai (pvz., smegenų atrofiją, insulto požymius). Kartais atliekama pozitronų emisijos tomografija (PET), kuri leidžia įvertinti smegenų metabolizmą.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, genetinis tyrimas (jei įtariama paveldima demencijos forma), elektroencefalograma (EEG) (smegenų elektrinio aktyvumo tyrimas) ar juosmeninė punkcija (smegenų skysčio tyrimas).
Demencijos gydymas ir valdymas
Šiuo metu nėra vaistų, kurie galėtų visiškai išgydyti demenciją. Tačiau yra gydymo būdų, kurie gali sulėtinti ligos progresavimą, palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Medikamentinis gydymas.
- Alzheimerio ligai gydyti gali būti skiriami cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, rivastigminas, galantaminas) ir memantinas. Šie vaistai gali laikinai pagerinti atmintį ir kitas kognityvines funkcijas.
- Kraujagyslinei demencijai svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, gydyti cukrinį diabetą ir kitas širdies ir kraujagyslių ligas.
- Demencijai su Lewy kūneliais gali būti skiriami cholinesterazės inhibitoriai, o Parkinsono ligos simptomams palengvinti – levodopa.
- Esant depresijai, nerimui ar kitiems psichikos sveikatos sutrikimams, gali būti skiriami antidepresantai, anksiolitikai ar kiti psichotropiniai vaistai.
- Nemedikamentinis gydymas.
- Kognityvinė stimuliacija. Tai įvairios užduotys ir pratimai, skirti lavinti atmintį, mąstymą, dėmesį ir kitas kognityvines funkcijas.
- Fizinė veikla. Reguliarus fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, mankšta, plaukimas) gali pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą, sulėtinti kognityvinių funkcijų blogėjimą.
- Ergoterapija. Ergoterapeutas gali padėti pritaikyti namų aplinką, kad ji būtų saugesnė ir patogesnė žmogui su demencija, parinkti pagalbines priemones, palengvinančias kasdienę veiklą.
- Muzikos terapija, dailės terapija, aromaterapija. Šios terapijos gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti nuotaiką, skatinti bendravimą.
- Logopedo konsultacijos. Logopedas gali padėti esant kalbos ir rijimo sutrikimams.
- Psichologinė pagalba. Psichologas ar psichoterapeutas gali suteikti emocinę paramą tiek pačiam žmogui su demencija, tiek jo artimiesiems.
Gyvenimas su demencija: patarimai pacientams ir jų artimiesiems
Gyvenimas su demencija yra iššūkis tiek pačiam sergančiajam, tiek jo šeimai. Štai keletas patarimų, kurie gali palengvinti šią naštą:
- Pacientams:
- Stenkitės išlikti aktyvūs tiek fiziškai, tiek protiškai.
- Laikykitės reguliaraus dienos režimo.
- Naudokite priminimus (užrašus, kalendorius, žadintuvus).
- Bendraukite su kitais žmonėmis.
- Nebijokite paprašyti pagalbos.
- Rūpinkitės savo sveikata (mityba, miegu, fiziniu aktyvumu).
- Išmokite atsipalaidavimo technikų (pvz., kvėpavimo pratimų, meditacijos).
- Artimiesiems:
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Suteikite emocinę paramą.
- Skatinkite sergančiojo savarankiškumą, tačiau būkite pasiruošę padėti, kai reikia.
- Sukurkite saugią ir patogią namų aplinką.
- Pasirūpinkite, kad sergantysis reguliariai lankytųsi pas gydytoją, vartotų paskirtus vaistus.
- Išmokite atpažinti demencijos simptomus ir žinokite, kaip į juos reaguoti.
- Nepalikite sergančiojo vieno ilgą laiką.
- Raskite laiko ir sau – pasirūpinkite savo fizine ir psichine sveikata.
- Kreipkitės pagalbos į specialistus (gydytojus, slaugytojus, socialinius darbuotojus, psichologus) ir paramos grupes.
Demencija – tai sudėtinga ir klastinga būklė, keičianti ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimus. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – neprarasti vilties ir ieškoti pagalbos.
