Hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu, yra viena dažniausių lėtinių ligų visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Dažnai ji vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau negydoma gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip širdies smūgis, insultas, inkstų nepakankamumas ir regėjimo sutrikimai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime hipertenziją, jos priežastis, simptomus, diagnozavimo metodus, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Kas yra hipertenzija?
Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) kraujospūdžiu. Sistolinis kraujospūdis rodo spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia, o diastolinis – kai širdis ilsisi tarp susitraukimų. Hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis nuolat viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg.
Hipertenzijos tipai
Yra du pagrindiniai hipertenzijos tipai:
- Pirminė (esencialinė) hipertenzija. Tai dažniausiai pasitaikantis hipertenzijos tipas, kuris sudaro apie 90-95% visų atvejų. Jos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.
- Antrinė hipertenzija. Šis tipas sudaro apie 5-10% visų atvejų ir atsiranda dėl kitos sveikatos būklės, pavyzdžiui, inkstų ligų, endokrininių sutrikimų, miego apnėjos ar tam tikrų vaistų vartojimo.
Taip pat yra išskiriama izoliuota sistolinė hipertenzija, kai padidėjęs tik sistolinis kraujospūdis, o diastolinis išlieka normos ribose. Ji dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.
Hipertenzijos priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios pirminės hipertenzijos priežastys nėra žinomos, yra nustatyta daug rizikos veiksnių, kurie didina tikimybę susirgti šia liga. Šie veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus (kurių negalime pakeisti) ir modifikuojamus (kuriuos galime kontroliuoti):
Nemodifikuojami rizikos veiksniai:
- Amžius. Kraujospūdis paprastai didėja su amžiumi.
- Lytis. Vyrams hipertenzija dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje, o moterims – po menopauzės.
- Šeimos istorija. Jei jūsų artimi giminaičiai sirgo hipertenzija, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
- Rasė. Tam tikrų rasių atstovai, pavyzdžiui, afroamerikiečiai, turi didesnę riziką susirgti hipertenzija.
Modifikuojami rizikos veiksniai:
- Nesveika mityba. Per didelis druskos, sočiųjų riebalų ir cholesterolio vartojimas, nepakankamas vaisių, daržovių ir skaidulų kiekis maiste didina kraujospūdį.
- Fizinio aktyvumo stoka. Sėdimas gyvenimo būdas prisideda prie svorio augimo ir hipertenzijos vystymosi.
- Nutukimas ir antsvoris. Kuo didesnis kūno masės indeksas (KMI), tuo didesnė rizika susirgti hipertenzija.
- Rūkymas. Nikotinas, esantis tabako gaminiuose, didina kraujospūdį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles.
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas. Reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį.
- Stresas. Ilgalaikis stresas gali turėti neigiamos įtakos kraujospūdžiui.
- Lėtinės ligos. Cukrinis diabetas, inkstų ligos, miego apnėja ir kai kurios kitos ligos gali padidinti hipertenzijos riziką.
Hipertenzijos simptomai
Daugeliu atvejų hipertenzija nesukelia jokių simptomų, todėl žmonės gali net nežinoti, kad serga šia liga. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl hipertenzija vadinama „tyliuoju žudiku“. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač kai kraujospūdis yra labai aukštas, gali pasireikšti šie simptomai:
- Galvos skausmas (dažniausiai pakaušio srityje)
- Galvos svaigimas
- Spengimas ausyse
- Dusulys
- Kraujavimas iš nosies
- Nereguliarus širdies plakimas
- Nuovargis
- Regėjimo sutrikimai
- Krūtinės skausmas
Jei jaučiate bet kurį iš šių simptomų, ypač jei jie kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti kraujospūdį.
Hipertenzijos diagnozavimas
Hipertenzija diagnozuojama matuojant kraujospūdį. Tai paprasta ir neskausminga procedūra, kurią galima atlikti gydytojo kabinete, vaistinėje ar net namuose naudojant automatinį kraujospūdžio matuoklį. Svarbu žinoti, kad vienkartinis aukšto kraujospūdžio rodmuo dar nereiškia, kad sergate hipertenzija. Diagnozei patvirtinti reikalingi keli matavimai skirtingu metu.
Gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų galimas hipertenzijos priežastis ir įvertintų širdies ir kraujagyslių būklę. Šie tyrimai gali apimti:
- Kraujo tyrimus (bendrąjį kraujo tyrimą, gliukozės, cholesterolio, kreatinino ir kitų rodiklių nustatymą)
- Šlapimo tyrimą
- Elektrokardiogramą (EKG)
- Širdies echoskopiją
- Inkstų ultragarsinį tyrimą
- Akių dugno tyrimą
Hipertenzijos gydymas
Hipertenzijos gydymas yra kompleksinis ir ilgalaikis procesas, kurio tikslas – sumažinti kraujospūdį iki normalaus lygio ir išvengti komplikacijų. Gydymas apima tiek nemedikamentines priemones (gyvensenos keitimą), tiek medikamentinį gydymą (vaistų vartojimą).
Nemedikamentinės priemonės (gyvensenos keitimas):
- Sveika mityba. Sumažinkite druskos (natrio) vartojimą iki ne daugiau kaip 5 g per dieną, valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesos mėsos ir žuvies, ribokite sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį maiste.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Stenkitės būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną daugumą savaitės dienų. Tinka bet kokia fizinė veikla, kuri padidina širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimą, pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
- Svorio kontrolė. Jei turite antsvorio ar esate nutukę, net nedidelis svorio sumažėjimas (5-10%) gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį.
- Rūkymo metimas. Metus rūkyti, sumažėja ne tik kraujospūdis, bet ir bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
- Alkoholio vartojimo ribojimas. Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai. Vyrams rekomenduojama ne daugiau kaip 2 standartiniai alkoholio vienetai per dieną, moterims – ne daugiau kaip 1.
- Streso valdymas. Išmokite valdyti stresą naudodami atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, jogą, meditaciją, gilų kvėpavimą.
Medikamentinis gydymas:
Jei gyvensenos pakeitimų nepakanka kraujospūdžiui kontroliuoti, gydytojas gali skirti vaistų. Yra įvairių vaistų grupių, skirtų hipertenzijai gydyti, ir gydytojas parinks tinkamiausią atsižvelgdamas į jūsų individualią situaciją, gretutines ligas ir galimą šalutinį poveikį. Dažniausiai skiriami vaistai:
- Diuretikai (šlapimą varantys vaistai). Padeda pašalinti iš organizmo natrio ir vandens perteklių, taip sumažindami kraujospūdį.
- Beta adrenoblokatoriai. Lėtina širdies susitraukimų dažnį ir mažina širdies jėgą, taip sumažindami kraujospūdį.
- AKF inhibitoriai (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai). Blokuoja angiotenzino II susidarymą, kuris sutraukia kraujagysles.
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB). Blokuoja angiotenzino II poveikį kraujagyslėms.
- Kalcio kanalų blokatoriai. Atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir lėtina širdies susitraukimų dažnį.
- Alfa adrenoblokatoriai. Atpalaiduoja kraujagyslių sieneles.
Dažnai prireikia kelių vaistų kombinacijos, kad būtų pasiektas optimalus kraujospūdžio kontrolės efektas. Svarbu reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir nesavavališkai nekeisti dozės ar nenutraukti gydymo, net jei jaučiatės gerai. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebimas gydymo efektyvumas ir koreguojamas vaistų skyrimas, jei reikia.
Hipertenzijos komplikacijos
Negydoma ar blogai kontroliuojama hipertenzija gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, kurios gali būti netgi mirtinos. Dažniausios hipertenzijos komplikacijos yra:
- Širdies ir kraujagyslių ligos. Širdies smūgis (miokardo infarktas), insultas, širdies nepakankamumas, periferinių arterijų liga.
- Inkstų ligos. Lėtinis inkstų nepakankamumas.
- Regėjimo sutrikimai. Hipertenzinė retinopatija, kuri gali sukelti aklumą.
- Smegenų pažeidimai. Demencija, kognityvinių funkcijų sutrikimai.
- Aneurizmos. Kraujagyslių sienelių išsiplėtimas, kuris gali plyšti ir sukelti vidinį kraujavimą.
Hipertenzijos prevencija
Nors kai kurių rizikos veiksnių, tokių kaip amžius ar genetika, pakeisti negalime, daugelio hipertenzijos atvejų galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų. Prevencinės priemonės yra tokios pačios, kaip ir nemedikamentinis hipertenzijos gydymas:
- Sveikai maitinkitės.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Kontroliuokite kūno svorį.
- Meskite rūkyti.
- Ribokite alkoholio vartojimą.
- Valdykite stresą.
- Reguliariai tikrinkite kraujospūdį.
Ypač svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį tiems, kurie turi padidintą riziką susirgti hipertenzija (pvz., vyresnio amžiaus žmonės, turintys šeiminę hipertenzijos istoriją, sergantys cukriniu diabetu ar inkstų ligomis). Ankstyvas hipertenzijos nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
