Sifilis, dažnai laikomas praeities liga, deja, vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Nors daugelis mano, kad tai tik istorijos vadovėlių problema, susirgimų sifiliu skaičius pastaraisiais metais vėl pradeda augti, ypač tam tikrose gyventojų grupėse. Ši lytiškai plintanti infekcija (LPI), sukeliama bakterijos *Treponema pallidum*, gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, jei nėra laiku diagnozuojama ir gydoma.
Kas sukelia sifilį?
Sifilį sukelia spiralės formos bakterija *Treponema pallidum*. Ši bakterija dažniausiai plinta lytinių santykių metu (vaginalinių, analinių ar oralinių) su užsikrėtusiu asmeniu. Infekcija perduodama per tiesioginį kontaktą su sifilio opomis, vadinamomis šankeriais, arba bėrimais, kurie dažniausiai atsiranda lytinių organų, išangės, tiesiosios žarnos ar burnos srityse. Sifiliu taip pat galima užsikrėsti per pažeistą odą ar gleivinę, net jei nėra matomų opų.
Svarbu pabrėžti, kad sifilis neplinta per kasdienius buitinius kontaktus, tokius kaip rankos paspaudimas, apsikabinimas, naudojimasis tais pačiais indais ar tualetu. Taip pat neįmanoma užsikrėsti sifiliu per orą ar maistą.
Sifilio stadijos ir simptomai
Sifilio eiga skirstoma į kelias stadijas, kurių kiekviena pasižymi skirtingais simptomais. Svarbu žinoti, kad simptomai gali būti neryškūs arba jų gali visai nebūti, todėl liga gali ilgą laiką progresuoti nepastebėta.
Pirminis sifilis
Pirminis sifilis pasireiškia praėjus maždaug 3 savaitėms (nuo 10 iki 90 dienų) po užsikrėtimo. Pagrindinis pirminio sifilio požymis – neskausminga opa, vadinama šankeriu, atsirandanti toje vietoje, kur bakterija pateko į organizmą. Dažniausiai šankeris atsiranda ant lytinių organų, išangės, tiesiosios žarnos ar burnos. Šankeris gali būti mažas ir sunkiai pastebimas, ypač jei jis yra viduje (pvz., makštyje ar tiesiojoje žarnoje). Šankeris paprastai užgyja savaime per 3–6 savaites, net ir be gydymo, tačiau tai nereiškia, kad liga išnyko. Bakterija lieka organizme ir progresuoja į kitą stadiją.
Antrinis sifilis
Antrinis sifilis išsivysto praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po pirminio sifilio. Šiai stadijai būdingi įvairūs simptomai, kurie gali būti painiojami su kitomis ligomis. Dažniausiai pasireiškia bėrimas, kuris gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant delnus ir padus. Bėrimas gali būti neniežtintis, raudonas, dėmėtas ar pūlinėlinis. Kiti antrinio sifilio simptomai gali būti:
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Limfmazgių padidėjimas
- Plaukų slinkimas (lopinis)
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Nuovargis
- Svorio kritimas
Antrinio sifilio simptomai taip pat gali išnykti savaime, net ir be gydymo, tačiau liga toliau progresuoja.
Latentinis (slaptasis) sifilis
Latentinis sifilis – tai laikotarpis, kai nėra jokių išorinių ligos požymių. Ši stadija gali trukti daugelį metų, net dešimtmečius. Nors simptomų nėra, bakterija vis dar yra organizme ir gali būti perduodama kitiems. Skiriamos dvi latentinio sifilio fazės: ankstyvoji latentinė (kai užsikrėtimas įvyko per pastaruosius 12 mėnesių) ir vėlyvoji latentinė (kai užsikrėtimas įvyko daugiau nei prieš 12 mėnesių). Ankstyvojoje latentinėje fazėje liga vis dar yra labiau užkrečiama.
Tretinis (vėlyvasis) sifilis
Tretinis sifilis išsivysto, jei liga negydoma daugelį metų. Ši stadija yra pati pavojingiausia ir gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, pažeidžiančių įvairius organus ir sistemas. Tretinis sifilis gali pasireikšti:
- Širdies ir kraujagyslių pažeidimais (aortos aneurizma, širdies vožtuvų pažeidimai)
- Neurologiniais pažeidimais (neurosyphilis), sukeliančiais demenciją, paralyžių, aklumą, kurtumą
- Kaulų ir sąnarių pažeidimais
- Odų gumbais (gumomis)
Tretinis sifilis gali būti mirtinas.
Sifilis nėštumo metu
Sifilis nėštumo metu kelia didelę grėsmę tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščioji gali perduoti infekciją vaisiui per placentą. Tai gali sukelti įgimtą sifilį, kuris gali pasireikšti persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, negyvagimiu ar įvairiais vaisiaus raidos sutrikimais. Įgimto sifilio simptomai kūdikiams gali būti:
- Bėrimas
- Kepenų ir blužnies padidėjimas
- Geltonumas (gelta)
- Anemija
- Kaulų deformacijos
- Nervų sistemos pažeidimai
- Klausos ir regos sutrikimai
Todėl visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti sifilio tyrimą, kad būtų galima laiku nustatyti infekciją ir pradėti gydymą, taip apsaugant vaisių nuo galimų komplikacijų.
Sifilio diagnostika
Sifilio diagnozė nustatoma atliekant kraujo tyrimus. Yra kelių rūšių kraujo tyrimai, kurie gali aptikti antikūnus prieš *Treponema pallidum* bakteriją. Kartais, esant odos opoms ar bėrimams, gali būti imamas mėginys iš pažeistos vietos ir tiriamas mikroskopu.
Jei įtariamas neurosyphilis, gali būti atliekama juosmeninė punkcija (stuburo smegenų skysčio tyrimas).
Sifilio gydymas
Sifilis yra sėkmingai gydomas antibiotikais. Dažniausiai skiriamas penicilinas. Gydymo trukmė ir dozė priklauso nuo sifilio stadijos ir paciento sveikatos būklės. Ankstyvosiose stadijose (pirminis, antrinis ir ankstyvasis latentinis sifilis) paprastai pakanka vienos penicilino injekcijos. Vėlyvosiose stadijose gali prireikti ilgesnio gydymo kurso.
Asmenims, alergiškiems penicilinui, gali būti skiriami kiti antibiotikai, tokie kaip doksiciklinas ar tetraciklinas.
Svarbu baigti visą paskirtą gydymo kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau. Po gydymo būtina reguliariai atlikti kontrolinius kraujo tyrimus, siekiant įsitikinti, kad infekcija visiškai išnaikinta.
Sifilio prevencija
Geriausias būdas išvengti sifilio – saugus lytinis elgesys. Tai apima:
- Nuolatinis ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu (vaginalinių, analinių ir oralinių).
- Lytinių partnerių skaičiaus mažinimas.
- Reguliarus tikrinimasis dėl lytiškai plintančių infekcijų, ypač jei turite kelis lytinius partnerius arba naują partnerį.
- Vengimas lytinių santykių su asmenimis, turinčiais sifilio simptomų (opų ar bėrimų).
- Atviras kalbėjimasis su lytiniu partneriu apie lytinę sveikatą.
Nėščiosioms svarbu atlikti sifilio tyrimą nėštumo metu, kad būtų galima laiku pradėti gydymą ir apsaugoti vaisių.
Sifilis ir ŽIV
Sifilis ir ŽIV yra glaudžiai susiję. Sifilio opos padidina riziką užsikrėsti ŽIV, nes pažeista oda ir gleivinė tampa lengviau pažeidžiama. Be to, asmenys, sergantys ŽIV, gali turėti sunkesnę sifilio eigą ir blogesnį atsaką į gydymą.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei įtariate, kad galite sirgti sifiliu, arba turite klausimų apie lytiškai plintančias infekcijas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, dermatovenerologą arba į lytiškai plintančių infekcijų kabinetą. Taip pat galite kreiptis į jaunimo ar visuomenės sveikatos centrus, kur teikiamos anoniminės konsultacijos ir tyrimai.
Nepamirškite, kad ankstyva sifilio diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų ir sustabdyti infekcijos plitimą. Saugus lytinis elgesys ir reguliarūs sveikatos patikrinimai yra geriausia apsauga nuo šios ir kitų lytiškai plintančių ligų.
