Artritas – tai plati sąvoka, apimanti daugiau nei 100 skirtingų sąnarių ligų ir būklių. Nors dažnai manoma, kad artritas yra senyvo amžiaus žmonių problema, jis gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties ir rasės žmones, įskaitant vaikus ir jaunimą. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti artritą, jo įvairovę, priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.
Kas yra artritas?
Artritas pažodžiui reiškia sąnario uždegimą. Sąnarys – tai vieta, kurioje susitinka du ar daugiau kaulų. Sveikame sąnaryje kaulų galai yra padengti lygia, apsaugine kremzle, kuri leidžia kaulams lengvai slysti vienas kito atžvilgiu. Sąnarį taip pat supa sinovinė membrana, išskirianti sinovinį skystį, kuris suteikia papildomą tepimą ir maitinimą kremzlei. Artrito atveju, dėl įvairių priežasčių, prasideda uždegiminis procesas, pažeidžiantis sąnario struktūras – kremzlę, kaulus, sinovinę membraną, raiščius ir raumenis.
Artrito tipai
Kaip minėta, egzistuoja daugiau nei 100 skirtingų artrito formų. Vis dėlto, dažniausiai pasitaikančios yra šios:
- Osteoartritas (OA). Tai dažniausia artrito forma, dar vadinama „susidėvėjimo” artritu. OA atsiranda, kai laikui bėgant susidėvi sąnario kremzlė. Dažniausiai pažeidžiami kelio, klubo, stuburo ir rankų sąnariai.
- Reumatoidinis artritas (RA). Tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savus audinius, įskaitant sąnarius. RA dažniausiai pažeidžia smulkiuosius rankų ir kojų sąnarius, sukeldamas simetrišką uždegimą (pvz., abiejų rankų riešus).
- Podagra. Ši artrito forma atsiranda dėl šlapimo rūgšties kristalų kaupimosi sąnariuose. Dažniausiai podagra pažeidžia didįjį kojos pirštą, sukeldama staigius, stiprius skausmo priepuolius.
- Juvenilinis idiopatinis artritas (JIA). Tai dažniausia artrito forma vaikams ir paaugliams. JIA apima keletą skirtingų artrito tipų, pasireiškiančių iki 16 metų amžiaus.
- Psoriazinis artritas. Šis artritas pasireiškia žmonėms, sergantiems psoriaze (žvyneline) – odos liga. Psoriazinis artritas gali pažeisti bet kurį kūno sąnarį, o jo sunkumas gali labai skirtis.
- Ankilozinis spondilitas. Tai lėtinė uždegiminė liga, kuri pirmiausia pažeidžia stuburą, sukeldama sąnarių sustingimą ir skausmą. Laikui bėgant, stuburo slanksteliai gali suaugti, apribodami judesius.
- Reaktyvusis artritas. Šis artrito tipas išsivysto po infekcijos, dažniausiai sukeltos bakterijų, patekusių į virškinimo traktą, šlapimo takus ar lytinius organus.
- Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV). Tai autoimuninė liga, kuri gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir odą, inkstus, plaučius, širdį ir kitus organus.
Artrito priežastys
Artrito priežastys skiriasi priklausomai nuo jo tipo. Kai kuriais atvejais, tiksli priežastis lieka nežinoma (idiopatinė). Vis dėlto, dažniausiai pasitaikantys veiksniai, didinantys artrito riziką, yra šie:
- Amžius. Daugelio artrito formų rizika didėja su amžiumi, ypač osteoartrito.
- Genetika. Tam tikri genai gali padidinti polinkį sirgti kai kuriomis artrito formomis, pvz., reumatoidiniu artritu, ankiloziniu spondilitu ar sistemine raudonąja vilklige.
- Traumos. Sąnario traumos, patirtos praeityje, gali padidinti osteoartrito riziką ateityje.
- Nutukimas. Per didelis kūno svoris sukelia papildomą apkrovą sąnariams, ypač kelio, klubo ir stuburo, taip didindamas osteoartrito riziką.
- Lytis. Moterys dažniau serga reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, o vyrai – podagra.
- Infekcijos. Kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali sukelti reaktyvųjį artritą.
- Rūkymas. Rūkymas didina riziką susirgti reumatoidiniu artritu ir gali pabloginti ligos eigą.
- Mityba. Nors tiesioginio ryšio tarp mitybos ir artrito išsivystymo nėra įrodyta, tam tikri maisto produktai (pvz., raudona mėsa, perdirbti produktai, cukrus) gali skatinti uždegiminius procesus organizme.
Artrito simptomai
Artrito simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:
- Sąnarių skausmas. Tai pagrindinis artrito simptomas. Skausmas gali būti nuolatinis arba pasireikšti priepuoliais, būti aštrus, maudžiantis, deginantis ar geliantis.
- Sąnarių sustingimas. Sąnarių sustingimas dažniausiai pasireiškia ryte arba po ilgesnio nejudrumo periodo.
- Sąnarių patinimas. Uždegimas sąnaryje sukelia jo patinimą, kuris gali būti matomas ir apčiuopiamas.
- Sąnarių jautrumas. Pažeistas sąnarys gali būti jautrus prisilietimui.
- Riboti judesiai. Dėl skausmo, sustingimo ir patinimo gali būti sunku atlikti įprastus judesius.
- Sąnarių traškesys ar girgždesys. Judinant sąnarį, gali būti girdimas traškesys ar girgždesys.
- Odos paraudimas ir karštis virš sąnario. Uždegimas gali sukelti odos paraudimą ir karščio pojūtį virš pažeisto sąnario.
- Bendras silpnumas ir nuovargis. Kai kurios artrito formos, ypač autoimuninės, gali sukelti bendrą silpnumą ir nuovargį.
- Karščiavimas. Kai kuriais atvejais, ypač sergant infekciniu ar sisteminiu artritu, gali pakilti kūno temperatūra.
Artrito diagnostika
Artrito diagnostika prasideda nuo paciento apžiūros ir ligos istorijos surinkimo. Gydytojas įvertina paciento simptomus, sąnarių būklę, judesių amplitudę, bendrą sveikatos būklę. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje yra buvę artrito atvejų, kokios traumos patirtos praeityje, kokios kitos ligos vargina.
Norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti artrito tipą, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti uždegimo žymenis (pvz., C-reaktyvinį baltymą (CRB), eritrocitų nusėdimo greitį (ENG)), autoantikūnus (pvz., reumatoidinį faktorių (RF), anticitrulininius peptidus (anti-CCP)), šlapimo rūgšties kiekį (sergant podagra).
- Sąnario skysčio tyrimas. Jei sąnarys yra patinęs, gydytojas gali paimti šiek tiek sąnario skysčio (punkcija) ir ištirti jį mikroskopu, ieškodamas uždegimo ląstelių, bakterijų ar šlapimo rūgšties kristalų.
- Vaizdiniai tyrimai. Rentgenograma, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti įvertinti sąnario struktūrų pažeidimus, pvz., kremzlės susidėvėjimą, kaulų erozijas, sąnario tarpo susiaurėjimą.
Artrito gydymas
Artrito gydymas yra kompleksinis ir individualus, priklausantis nuo ligos tipo, sunkumo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, uždegimą, sulėtinti ligos progresavimą, pagerinti sąnarių funkciją ir gyvenimo kokybę.
Pagrindiniai artrito gydymo metodai yra šie:
- Vaistai.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Šie vaistai mažina skausmą ir uždegimą. Jie gali būti vartojami per burną (tabletės, kapsulės) arba tepami tiesiai ant pažeisto sąnario (kremai, geliai).
- Analgetikai. Skausmą malšinantys vaistai, pvz., paracetamolis.
- Kortikosteroidai. Stiprūs priešuždegiminiai vaistai, kurie gali būti vartojami per burną, leidžiami į raumenis arba tiesiai į sąnarį. Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius, todėl jie dažniausiai skiriami trumpam laikotarpiui.
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai (LEM). Šie vaistai, pvz., metotreksatas, sulfasalazinas, hidroksichlorokvinas, naudojami reumatoidiniam artritui, psoriaziniam artritui ir kitoms autoimuninėms artrito formoms gydyti. Jie lėtina ligos progresavimą ir mažina sąnarių pažeidimus.
- Biologiniai vaistai. Tai naujos kartos vaistai, kurie veikia specifinius imuninės sistemos komponentus, atsakingus už uždegimą. Biologiniai vaistai, pvz., TNF inhibitoriai, interleukino inhibitoriai, naudojami sunkiam reumatoidiniam artritui, psoriaziniam artritui, ankiloziniam spondilitui gydyti.
- Vaistai nuo podagros. Šie vaistai, pvz., alopurinolis, febuksostatas, mažina šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir padeda išvengti podagros priepuolių.
- Fizioterapija ir kineziterapija. Specialūs pratimai, mankštos, masažas, ultragarso, elektrostimuliacijos ir kitos fizioterapinės procedūros padeda stiprinti raumenis, gerinti sąnarių judrumą, mažinti skausmą ir sustingimą.
- Ergoterapija. Ergoterapeutas moko, kaip prisitaikyti prie kasdienės veiklos, naudojant pagalbines priemones ir keičiant judesius, kad būtų sumažinta sąnarių apkrova.
- Ortopedinės priemonės. Įtvarai, ortozės, specialūs batai gali padėti stabilizuoti sąnarius, sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą.
- Svorio kontrolė. Nutukusiems žmonėms svorio mažinimas gali žymiai sumažinti sąnarių apkrovą ir pagerinti būklę.
- Sveika mityba. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesos baltymų ir sveikųjų riebalų, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti uždegimą.
- Chirurginis gydymas. Kai kuriais atvejais, kai konservatyvūs gydymo metodai yra neveiksmingi, gali būti reikalinga chirurginė operacija, pvz., sąnario endoprotezavimas (sąnario pakeitimas dirbtiniu implantu).
- Alternatyvūs gydymo metodai. Kai kuriems žmonėms gali padėti akupunktūra, joga, meditacija, masažas, vaistažolių preparatai. Tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokius alternatyvius gydymo metodus.
Gyvenimas su artritu
Gyvenimas su artritu gali būti iššūkis, tačiau yra daug būdų, kaip palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai vartoti vaistus, atlikti fizioterapijos ir kineziterapijos pratimus, rūpintis sveika mityba ir svoriu, vengti žalingų įpročių (pvz., rūkymo), mokytis valdyti stresą. Taip pat svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus, pacientų organizacijas.
Artrito prevencija
Visiškai išvengti artrito ne visada įmanoma, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką susirgti arba sulėtintumėte ligos progresavimą:
- Palaikykite sveiką kūno svorį.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Venkite traumų.
- Meskite rūkyti.
- Maitinkitės sveikai.
- Venkite ilgalaikio pasikartojančio judesio.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą.
Šis straipsnis yra skirtas suteikti bendrą informaciją apie artritą. Jis nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei turite kokių nors klausimų ar jaučiate artrito simptomus, kreipkitės į savo gydytoją.
