Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai lėtinis funkcinis virškinimo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais, pūtimu, viduriavimu ir/ar vidurių užkietėjimu. Nors tikslios DŽS priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jį sukelia įvairių veiksnių derinys, įskaitant žarnyno motorikos sutrikimus, padidėjusį žarnyno jautrumą, žarnyno mikrobiotos pokyčius, psichologinius veiksnius ir netinkamą mitybą.
Simptomai: kaip atpažinti DŽS?
DŽS simptomai gali būti labai įvairūs ir skirtis nuo žmogaus. Dažniausi simptomai yra:
- Pilvo skausmas ir diskomfortas: Skausmas dažniausiai būna spazminio pobūdžio, gali būti jaučiamas skirtingose pilvo vietose. Skausmas dažnai palengvėja pasituštinus.
- Pilvo pūtimas: Padidėjęs dujų kiekis žarnyne sukelia pilvo pūtimą ir tempimo jausmą.
- Viduriavimas: Dažnas, skystas tuštinimasis, kartais su gleivėmis.
- Vidurių užkietėjimas: Sunkus ir retas tuštinimasis, kietos išmatos.
- Viduriavimo ir vidurių užkietėjimo kaitaliojimasis: Tai vienas būdingiausių DŽS požymių.
- Nepilno pasituštinimo jausmas: Net ir pasituštinus gali išlikti jausmas, kad žarnynas nėra visiškai tuščias.
- Gleivės išmatose: Gali pasirodyti nedidelis kiekis gleivių.
Be šių pagrindinių simptomų, kai kurie žmonės taip pat gali patirti nuovargį, galvos skausmus, nugaros skausmus, miego sutrikimus, nerimą ar depresiją. Svarbu paminėti, kad DŽS simptomai gali priminti kitų virškinimo trakto ligų, tokių kaip uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas), celiakija ar net žarnyno vėžys, simptomus. Todėl, jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
DŽS priežastys: kas sukelia šį sutrikimą?
Kaip minėta, tikslios DŽS priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad ligą sukelia daugelio veiksnių sąveika. Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos DŽS vystymuisi:
- Žarnyno motorikos sutrikimai: DŽS sergantiems žmonėms dažnai stebimi žarnyno raumenų susitraukimų sutrikimai. Tai gali pasireikšti per greitu arba per lėtu žarnyno turinio judėjimu, sukeliant viduriavimą arba vidurių užkietėjimą.
- Padidėjęs žarnyno jautrumas (visceralinis hiperjautrumas): DŽS sergančių žmonių žarnynas gali būti jautresnis įprastiems dirgikliams, tokiems kaip dujos ar išmatos. Tai reiškia, kad net normalus žarnyno turinio slėgis gali sukelti skausmą ir diskomfortą.
- Žarnyno mikrobiotos pokyčiai: Žarnyno mikrobiota – tai trilijonai bakterijų, virusų, grybelių ir kitų mikroorganizmų, gyvenančių mūsų virškinimo trakte. Ji atlieka svarbų vaidmenį virškinime, imuninės sistemos veikloje ir bendroje sveikatoje. Tyrimai rodo, kad DŽS sergančių žmonių žarnyno mikrobiotos sudėtis gali skirtis nuo sveikų žmonių. Gali būti sumažėjęs gerųjų bakterijų kiekis ir padidėjęs patogeninių bakterijų kiekis.
- Psichologiniai veiksniai: Stresas, nerimas, depresija ir kiti psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos DŽS simptomams. Žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję per vadinamąją „smegenų-žarnyno ašį”. Tai reiškia, kad psichologinė būsena gali paveikti žarnyno veiklą, o žarnyno problemos gali paveikti psichologinę būseną.
- Ankstesnės žarnyno infekcijos: Kai kuriais atvejais DŽS gali išsivystyti po persirgtos žarnyno infekcijos, pavyzdžiui, gastroenterito.
- Mityba: Tam tikri maisto produktai gali pabloginti DŽS simptomus. Dažniausiai simptomus provokuoja riebus maistas, kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai, pieno produktai, glitimas, FODMAP (fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai) turintys produktai.
- Genetinis polinkis: Nors DŽS nėra tiesiogiai paveldimas, pastebėta, kad jis dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra buvę šio sutrikimo atvejų.
Diagnostika: kaip nustatomas DŽS?
DŽS diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir atmetus kitas galimas ligas. Nėra vieno specifinio testo, kuris patvirtintų DŽS. Gydytojas pirmiausia išsamiai apklausia pacientą apie jo jaučiamus simptomus, jų trukmę, dažnumą, intensyvumą, ryšį su maistu ar kitais veiksniais. Taip pat svarbu sužinoti apie paciento mitybos įpročius, gyvenimo būdą, patiriamą stresą, anksčiau sirgtas ligas, vartojamus vaistus. Atlikus fizinę apžiūrą ir įvertinus simptomus, gali būti skiriami papildomi tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas ligas, kurių simptomai panašūs į DŽS:
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas, kepenų fermentų tyrimai, skydliaukės hormonų tyrimai ir kiti tyrimai gali padėti atmesti uždegimines žarnyno ligas, kepenų ligas, skydliaukės sutrikimus ir kitas būkles.
- Išmatų tyrimai: Išmatų tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti žarnyno infekcijas, parazitus, kraujavimą iš virškinamojo trakto. Taip pat gali būti atliekamas kalprotektino tyrimas, kuris padeda atskirti uždegimines žarnyno ligas nuo DŽS.
- Kolonoskopija: Tai endoskopinis tyrimas, kurio metu į tiesiąją žarną ir storąją žarną įvedamas lankstus vamzdelis su kamera (kolonoskopas). Kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarnyno gleivinę ir, jei reikia, paimti audinio mėginius (biopsiją) histologiniam tyrimui. Šis tyrimas dažniausiai skiriamas, jei yra įtarimas dėl uždegiminės žarnyno ligos, žarnyno polipų ar vėžio.
- Sigmoidoskopija: Panašus į kolonoskopiją tyrimas, tačiau apžiūrima tik dalis storosios žarnos (sigmoidinė gaubtinė žarna).
- Pilvo organų echoskopija: Ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti pilvo organų (kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų) būklę.
- Kiti tyrimai: Esant reikalui, gali būti skiriami kiti tyrimai, pavyzdžiui, viršutinio virškinamojo trakto endoskopija (gastroskopija), žarnyno praeinamumo tyrimai, laktozės toleravimo testas, kvėpavimo testai (pvz., vandenilio iškvėpimo testas, skirtas nustatyti plonosios žarnos bakterijų peraugimą).
DŽS diagnozė paprastai nustatoma remiantis Romos IV kriterijais. Pagal šiuos kriterijus, DŽS diagnozuojamas, jei pacientas jaučia pasikartojantį pilvo skausmą, kuris pasireiškia bent vieną dieną per savaitę per pastaruosius tris mėnesius, ir yra susijęs su dviem ar daugiau iš šių požymių:
- Skausmas susijęs su tuštinimusi.
- Pasikeitęs tuštinimosi dažnis.
- Pasikeitusi išmatų forma (konsistencija).
Simptomai turi būti prasidėję bent prieš šešis mėnesius iki diagnozės nustatymo.
Gydymas: kaip palengvinti DŽS simptomus?
Nors DŽS yra lėtinis sutrikimas, kurio visiškai išgydyti negalima, yra įvairių būdų, kaip palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo, vyraujančio simptomo (viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar jų kaita) ir kitų veiksnių.
Pagrindiniai DŽS gydymo principai:
- Mitybos korekcija: Tai vienas svarbiausių DŽS gydymo elementų. Dažnai rekomenduojama vesti mitybos dienoraštį, kuriame būtų žymimi suvalgyti produktai ir jaučiami simptomai. Tai padeda nustatyti, kurie maisto produktai provokuoja simptomus. Reikėtų vengti riebaus maisto, kofeino, alkoholio, gazuotų gėrimų, pieno produktų (jei yra laktozės netoleravimas), glitimo (jei yra jautrumas glitimui). Gali būti naudinga laikytis mažai FODMAP turinčios dietos. FODMAP – tai trumpos grandinės angliavandeniai, kuriuos sunkiai virškina plonoji žarna. Jie randami įvairiuose maisto produktuose, pavyzdžiui, kviečiuose, rugiuose, svogūnuose, česnakuose, obuoliuose, kriaušėse, pieno produktuose, meduje. Sumažinus FODMAP kiekį mityboje, dažnai sumažėja pilvo pūtimas, skausmas ir kiti DŽS simptomai. Tačiau ši dieta yra gana sudėtinga, todėl ją reikėtų taikyti prižiūrint dietologui.
- Skaidulų vartojimas: Skaidulos gali padėti tiek esant vidurių užkietėjimui, tiek viduriavimui. Esant vidurių užkietėjimui, rekomenduojama vartoti tirpias skaidulas (pvz., psiliumą, avižas), kurios sugeria vandenį ir minkština išmatas. Esant viduriavimui, gali būti naudingos netirpios skaidulos (pvz., kviečių sėlenos), kurios padidina išmatų tūrį. Tačiau svarbu skaidulų kiekį didinti palaipsniui, kad būtų išvengta pilvo pūtimo.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač esant viduriavimui, kad būtų išvengta dehidratacijos.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas padeda pagerinti žarnyno motoriką, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Streso valdymas: Stresas gali pabloginti DŽS simptomus, todėl svarbu rasti būdų, kaip jį valdyti. Gali būti naudingos įvairios atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, joga, meditacija, kvėpavimo pratimai, masažas.
- Psichoterapija: Jei DŽS simptomai yra susiję su psichologiniais veiksniais, gali būti naudinga psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET).
- Vaistai: Vaistai skiriami simptomams palengvinti. Esant viduriavimui, gali būti skiriami vaistai, mažinantys žarnyno motoriką (pvz., loperamidas). Esant vidurių užkietėjimui, gali būti skiriami vidurius laisvinantys vaistai (pvz., osmosiniai laksatyvai, stimuliuojantys laksatyvai). Esant pilvo skausmui, gali būti skiriami spazmolitikai (pvz., mebeverinas, drotaverinas). Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antidepresantai, kurie gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti psichologinę būseną. Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, gali būti naudingi sveikatai. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri probiotikų štamai gali padėti palengvinti DŽS simptomus.
Gyvenimas su DŽS: patarimai ir rekomendacijos
Gyvenimas su DŽS gali būti iššūkis, tačiau, tinkamai valdant simptomus, galima gyventi visavertį gyvenimą. Štai keletas patarimų:
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, kol bus rasti veiksmingiausi būdai simptomams valdyti.
- Bendradarbiaukite su gydytoju ir kitais specialistais: Reguliariai lankykitės pas gydytoją, dietologą, psichoterapeutą (jei reikia).
- Mokykitės apie savo ligą: Kuo daugiau žinosite apie DŽS, tuo lengviau bus valdyti simptomus.
- Stebėkite savo kūną: Atkreipkite dėmesį į tai, kas pablogina ir kas pagerina jūsų simptomus.
- Nevenkite socialinių situacijų: DŽS neturėtų trukdyti jums bendrauti su draugais ir šeima.
- Ieškokite paramos: Galite prisijungti prie DŽS sergančių žmonių palaikymo grupių, kuriose galėsite pasidalinti savo patirtimi ir gauti patarimų.
- Planuokite iš anksto: Jei keliaujate ar einate į renginį, iš anksto pasidomėkite, kur yra tualetai.
- Nebijokite prašyti pagalbos: Jei jums sunku susidoroti su DŽS, kreipkitės pagalbos į savo artimuosius, draugus ar specialistus.
Dirgliosios žarnos sindromas yra dažna, bet dažnai nesuprantama liga. Tinkamai diagnozavus ir pritaikius individualų gydymą, dauguma žmonių sugeba kontroliuoti simptomus ir gyventi visavertiškai.
