Inkstai – porinis organas, dažnai nepelnytai pamirštamas, nors atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas mūsų organizme. Šie pupelės formos organai, įsitaisę ties nugaros viduriu, po šonkauliais, dirba nenutrūkstamai, filtruodami kraują, reguliuodami skysčių balansą ir atlikdami daugybę kitų užduočių, užtikrinančių mūsų sveikatą ir gerovę.
Inkstų anatomija ir fiziologija
Kiekvienas inkstas yra maždaug kumščio dydžio, sveria apie 150 gramų. Inksto išorę dengia tvirta kapsulė. Viduje inkstą sudaro žievė ir šerdis. Žievėje yra daugybė nefronų – pagrindinių inkstų funkcinių vienetų. Manoma, kad kiekviename inkste yra apie milijoną nefronų. Nefronas – tai sudėtinga struktūra, susidedanti iš kapiliarų kamuolėlio (glomerulo) ir kanalėlių sistemos. Būtent čia vyksta kraujo filtravimas ir šlapimo susidarymas.
Šerdyje yra inkstų geldelės, į kurias suteka susidaręs šlapimas. Iš geldelių šlapimas teka šlapimtakiais į šlapimo pūslę, o iš jos – šlaple į išorę.
Pagrindinės inkstų funkcijos
Inkstai atlieka ne vieną, o daugybę svarbių funkcijų:
- Kraujo filtravimas ir šalinimo produktų pašalinimas. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami medžiagų apykaitos produktus, toksinus, vaistų likučius ir kitas nereikalingas medžiagas. Šios medžiagos, kartu su vandens pertekliumi, sudaro šlapimą.
- Skysčių balanso reguliavimas. Inkstai reguliuoja vandens kiekį organizme, išlaikydami optimalų kraujo tūrį ir elektrolitų koncentraciją.
- Elektrolitų balanso palaikymas. Inkstai reguliuoja svarbiausių elektrolitų – natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo – koncentraciją kraujyje. Šie elektrolitai yra būtini nervų ir raumenų funkcijai, širdies ritmui ir kitoms gyvybinėms funkcijoms.
- Rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavimas. Inkstai padeda palaikyti optimalų kraujo pH, šalindami rūgščių ar šarmų perteklių.
- Kraujospūdžio reguliavimas. Inkstai gamina hormoną reniną, kuris dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo sistemoje.
- Eritropoetino gamyba. Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybą kaulų čiulpuose.
- Vitamino D aktyvinimas. Inkstai paverčia neaktyvią vitamino D formą į aktyvią, kuri yra būtina kalcio įsisavinimui ir kaulų sveikatai.
Inkstų ligos: simptomai ir priežastys
Inkstų ligos gali būti ūminės arba lėtinės. Ūminis inkstų nepakankamumas pasireiškia staiga ir gali būti sukeltas įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dehidratacijos, infekcijos, traumų ar tam tikrų vaistų vartojimo. Lėtinė inkstų liga vystosi palaipsniui, dažnai nepastebimai, ir gali būti sukelta tokių ligų kaip cukrinis diabetas, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), glomerulonefritas (inkstų uždegimas) ar policistinė inkstų liga.
Ankstyvosiose stadijose inkstų ligos dažnai nesukelia jokių simptomų. Vėliau gali atsirasti šie požymiai:
- Patinimas, ypač kojose, rankose ir aplink akis.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis.
- Apetito stoka.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Niežulys.
- Dusulys.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Kraujas šlapime.
- Putotas šlapimas.
- Dažnas noras šlapintis, ypač naktį.
Inkstų sveikatos profilaktika
Norint išsaugoti sveikus inkstus, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Gerti pakankamai skysčių. Vanduo padeda inkstams efektyviai šalinti šalinimo produktus. Rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens per dieną, tačiau šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių, fizinio aktyvumo ir klimato sąlygų.
- Sveikai maitintis. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, padeda palaikyti sveiką inkstų funkciją. Reikėtų riboti druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimą.
- Kontroliuoti kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis yra viena pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių. Reguliariai matuokite kraujospūdį ir, jei reikia, imkitės priemonių jam mažinti.
- Kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Cukrinis diabetas taip pat yra viena pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių. Jei sergate diabetu, svarbu atidžiai sekti cukraus kiekį kraujyje ir laikytis gydytojo nurodymų.
- Nerūkyti. Rūkymas kenkia ne tik plaučiams, bet ir inkstams. Jis didina inkstų vėžio ir kitų inkstų ligų riziką.
- Vengti per didelio alkoholio vartojimo. Per didelis alkoholio vartojimas gali pažeisti inkstus ir kepenis.
- Vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) perdozavimo. NVNU, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali pažeisti inkstus, jei vartojami ilgą laiką arba didelėmis dozėmis.
- Reguliariai tikrintis sveikatą. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, įskaitant kraujo ir šlapimo tyrimus, gali padėti anksti nustatyti inkstų problemas.
- Būti fiziškai aktyviems. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką kūno svorį, mažina kraujospūdį ir gerina bendrą savijautą.
Inkstų funkcijos tyrimai
Inkstų funkciją galima įvertinti atliekant įvairius tyrimus. Dažniausiai atliekami šie:
- Šlapimo tyrimas. Šlapimo tyrimas gali atskleisti inkstų pažeidimo požymius, tokius kaip baltymas šlapime (proteinurija) ar kraujas šlapime (hematurija).
- Kraujo tyrimas. Kraujo tyrimas gali parodyti kreatinino ir šlapalo kiekį kraujyje. Šios medžiagos yra šalinimo produktai, kurių koncentracija kraujyje padidėja, kai inkstai neveikia tinkamai.
- Glomerulų filtracijos greičio (GFG) nustatymas. GFG yra svarbiausias inkstų funkcijos rodiklis. Jis parodo, kiek kraujo inkstai išfiltruoja per minutę. GFG gali būti apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį kraujyje arba nustatomas atliekant specialius tyrimus.
- Ultragarsinis tyrimas. Ultragarsinis tyrimas leidžia vizualizuoti inkstų struktūrą ir nustatyti galimus pakitimus, tokius kaip cistos ar akmenys.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai gali būti atliekami, jei reikia detalesnio inkstų vaizdo.
- Inkstų biopsija. Inkstų biopsija – tai procedūra, kurios metu paimamas nedidelis inksto audinio gabalėlis mikroskopiniam tyrimui. Šis tyrimas gali būti atliekamas, jei reikia nustatyti tikslią inkstų ligos priežastį.
Inkstai – nepakeičiami mūsų organizmo organai, atliekantys daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Rūpinimasis inkstų sveikata yra investicija į ilgą ir sveiką gyvenimą.
