Kasa – tai liaukinis organas, esantis viršutinėje pilvo dalyje, už skrandžio. Nors ji nėra tokia dažnai aptariama kaip širdis ar plaučiai, kasa atlieka kritiškai svarbų vaidmenį virškinimo ir medžiagų apykaitos procesuose. Šis organas, panašus į pailgą kriaušę, gamina fermentus, padedančius skaidyti maistą, ir hormonus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje. Dėl šių dvigubų funkcijų kasa yra nepakeičiama mūsų sveikatai ir gerovei.
Kasos anatominė struktūra ir padėtis
Kasa yra maždaug 12-15 centimetrų ilgio ir sveria apie 70-100 gramų. Ji skirstoma į kelias dalis: galvą, kūną ir uodegą. Kasos galva yra plačiausia dalis, prigludusi prie dvylikapirštės žarnos – pirmosios plonosios žarnos dalies. Kūnas tęsiasi už skrandžio, o uodega siekia blužnį. Kasa yra retroperitoninėje ertmėje, tai reiškia, kad ji yra už pilvaplėvės, dengiančios daugelį pilvo organų. Ši padėtis apsaugo kasą, bet kartu apsunkina jos chirurginį pasiekiamumą.
Svarbi kasos anatominė ypatybė – kasos latakas (Wirsungo latakas), kuris eina per visą kasos ilgį ir jungiasi su bendruoju tulžies lataku, sudarydamas Vaterio spenelį. Šis spenelis atsiveria į dvylikapirštę žarną. Per šį lataką į žarnyną patenka kasos sultys, turinčios virškinimo fermentų. Kai kuriais atvejais pasitaiko ir papildomas kasos latakas (Santorini latakas), kuris taip pat gali atsiverti į dvylikapirštę žarną.
Kasos egzokrininė funkcija: virškinimo fermentų gamyba
Didžiąją kasos dalį (apie 95%) sudaro egzokrininis audinys, atsakingas už virškinimo fermentų gamybą. Šie fermentai yra būtini maisto skaidymui plonojoje žarnoje. Pagrindiniai kasos gaminami fermentai yra:
- Amilazė: skaido angliavandenius (krakmolą) į paprastesnius cukrus.
- Lipazė: skaido riebalus į riebalų rūgštis ir glicerolį.
- Proteazės (tripsinas, chimotripsinas): skaido baltymus į peptidus ir amino rūgštis.
- Nukleazės: skaido nukleino rūgštis (DNR ir RNR) į nukleotidus.
Šie fermentai gaminami neaktyvioje formoje (vadinamuosiuose zimogenuose), kad nepažeistų pačios kasos. Jie aktyvuojami tik patekę į dvylikapirštę žarną, kur susidaro tinkama terpė jų veikimui. Be fermentų, kasos egzokrininės ląstelės gamina ir bikarbonatus – šarminę medžiagą, neutralizuojančią rūgštų skrandžio turinį, patenkantį į dvylikapirštę žarną. Tai apsaugo žarnos gleivinę nuo pažeidimo ir sudaro optimalią terpę kasos fermentų veikimui.
Kasos endokrininė funkcija: hormonų gamyba
Likusią kasos dalį (apie 5%) sudaro endokrininis audinys, susitelkęs į vadinamąsias Langerhanso saleles. Šios salelės yra mikroskopiniai ląstelių dariniai, kuriuose gaminami hormonai, reguliuojantys gliukozės kiekį kraujyje ir kitus medžiagų apykaitos procesus. Pagrindinės Langerhanso salelių ląstelės ir jų gaminami hormonai yra:
- Beta ląstelės (β ląstelės): gamina insuliną – hormoną, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas jos patekimą į ląsteles.
- Alfa ląstelės (α ląstelės): gamina gliukagoną – hormoną, kuris didina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas glikogeno skaidymą kepenyse.
- Delta ląstelės (δ ląstelės): gamina somatostatiną – hormoną, kuris slopina tiek insulino, tiek gliukagono išsiskyrimą, taip pat virškinimo trakto hormonų sekreciją.
- PP ląstelės (arba F ląstelės): gamina kasos polipeptidą – hormoną, kuris reguliuoja kasos egzokrininę ir endokrininę sekreciją, taip pat apetitą.
- Epsilon ląstelės (ε ląstelės): gamina greliną – hormoną, kuris stimuliuoja apetitą.
Insulinas ir gliukagonas veikia kaip antagonistai, palaikydami gliukozės homeostazę organizme. Kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja (pvz., po valgio), beta ląstelės išskiria insuliną, kuris skatina gliukozės patekimą į ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti arba kaupiama kaip glikogenas. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja (pvz., tarp valgymų ar badaujant), alfa ląstelės išskiria gliukagoną, kuris skatina glikogeno skaidymą kepenyse ir gliukozės išsiskyrimą į kraują.
Dažniausios kasos ligos
Kasos sutrikimai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, nuo lengvo diskomforto iki gyvybei pavojingų būklių. Dažniausios kasos ligos yra:
- Ūminis pankreatitas: staigus kasos uždegimas, dažniausiai sukeltas tulžies akmenų ar per didelio alkoholio vartojimo. Pagrindiniai simptomai – stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, vėmimas.
- Lėtinis pankreatitas: ilgalaikis kasos uždegimas, dažniausiai susijęs su lėtiniu alkoholio vartojimu, bet gali būti ir kitų priežasčių (autoimuninės ligos, genetiniai veiksniai). Lėtinis pankreatitas gali sukelti negrįžtamus kasos audinio pažeidimus, virškinimo sutrikimus ir diabetą.
- Kasos vėžys: viena agresyviausių vėžio formų, dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose. Rizikos veiksniai – rūkymas, lėtinis pankreatitas, nutukimas, diabetas.
- Cistinė fibrozė: genetinė liga, pažeidžianti daugelį organų, įskaitant kasą. Cistinė fibrozė sukelia tirštų gleivių kaupimąsi kasos latakuose, blokuodama fermentų patekimą į žarnyną ir sukeldama virškinimo sutrikimus.
- Cukrinis diabetas (1 ir 2 tipo): 1 tipo cukrinis diabetas atsiranda dėl autoimuninio proceso, naikinančio insulino gaminančias beta ląsteles. 2 tipo cukrinis diabetas išsivysto dėl ląstelių atsparumo insulinui ir/arba nepakankamos insulino gamybos.
- Kasos pseudocistos: skysčiu užpildytos ertmės, susidarančios kasoje po ūminio pankreatito ar traumos.
- Kasos nepakankamumas: būklė, kai kasa negamina pakankamai virškinimo fermentų.
Kasos sveikatos palaikymas
Nors kai kurių kasos ligų išvengti neįmanoma, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką ir palaikyti kasos sveikatą:
- Sveika mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų. Ribokite raudonos mėsos, perdirbtų maisto produktų ir sočiųjų riebalų vartojimą.
- Alkoholio vartojimo ribojimas: per didelis alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių ūminio ir lėtinio pankreatito priežasčių.
- Rūkymo metimas: rūkymas yra svarbus kasos vėžio rizikos veiksnys.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką svorį ir mažina diabeto riziką.
- Pakankamas skysčių vartojimas: skysčiai padeda palaikyti tinkamą kasos funkciją ir apsaugo nuo dehidratacijos.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: ankstyva kasos ligų diagnostika gali pagerinti gydymo rezultatus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kasos sveikatos patikrinimus, jei šeimoje yra buvę kasos ligų atvejų.
- Vengti staigaus svorio metimo: per greitas svorio metimas gali padidinti tulžies akmenų susidarymo riziką, o tai gali sukelti pankreatitą.
Kasa, nors ir nedidelis organas, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį mūsų organizme. Ji ne tik padeda virškinti maistą, bet ir reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Suprasdami kasos funkcijas ir galimas ligas, galime imtis veiksmų, kad palaikytume jos sveikatą ir užtikrintume gerą savijautą.
