Krono liga – tai lėtinė uždegiminė žarnyno liga, galinti pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės. Dažniausiai pažeidžiama plonosios žarnos pabaiga (klubinė žarna) ir storosios žarnos pradžia, tačiau uždegimas gali atsirasti ir kitose vietose. Ši liga pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo vietos ir sunkumo. Krono liga yra autoimuninė liga, o tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikus audinius, sukeldama uždegimą.
Krono ligos simptomai
Krono ligos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių, ir jie gali atsirasti palaipsniui arba staiga. Dažniausi simptomai yra:
- Pilvo skausmas ir spazmai: Dažnai lokalizuojasi dešinėje apatinėje pilvo dalyje, bet gali būti jaučiami ir kitose vietose.
- Viduriavimas: Gali būti vandeningas arba su krauju, gleivėmis.
- Svorio kritimas: Dėl sumažėjusio apetito, sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo.
- Karščiavimas: Dažnai nedidelis, bet gali būti ir aukštas.
- Nuovargis: Bendras silpnumas, energijos stoka.
- Aftinis stomatitas: Burnos gleivinės opos.
- Anemija: Dėl kraujavimo iš žarnyno ir geležies įsisavinimo sutrikimo.
- Išangės skausmas ir įtrūkimai: Ypač, jei pažeidžiama išangė.
- Pykinimas ir vėmimas: rečiau pasitaikantis simptomas.
Be šių pagrindinių simptomų, Krono liga gali sukelti ir kitų sveikatos problemų, tokių kaip sąnarių skausmas (artritas), odos bėrimai, akių uždegimas (uveitas), kepenų ir tulžies pūslės ligos. Kai kuriems žmonėms simptomai gali būti lengvi ir pasireikšti tik retkarčiais, o kitiems – sunkūs ir nuolatiniai, reikalaujantys intensyvaus gydymo.
Krono ligos priežastys
Tiksli Krono ligos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją sukelia kelių veiksnių sąveika:
- Genetinis polinkis: Asmenys, kurių šeimoje yra sergančių Krono liga, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Yra nustatyti keli genai, susiję su padidėjusia rizika.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Kaip minėta, Krono liga yra autoimuninė liga. Imuninė sistema netinkamai reaguoja į žarnyno bakterijas ar kitus veiksnius, sukeldama lėtinį uždegimą.
- Aplinkos veiksniai: Rūkymas yra vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių, didinančių Krono ligos riziką ir pasunkinančių ligos eigą. Kiti galimi veiksniai yra tam tikros infekcijos, mityba (nors konkretūs maisto produktai, sukeliantys Krono ligą, nėra nustatyti) ir stresas.
- Žarnyno mikrobiota: Žarnyno bakterijų sudėties pokyčiai (disbiozė) gali turėti įtakos Krono ligos vystymuisi.
Svarbu paminėti, kad ne visi žmonės, turintys rizikos veiksnių, suserga Krono liga, o liga gali pasireikšti ir tiems, kurie neturi jokio aiškaus rizikos veiksnio.
Krono ligos diagnostika
Krono ligos diagnozė nustatoma remiantis simptomais, fiziniu ištyrimu, laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais tyrimais:
- Kraujo tyrimai: Padeda nustatyti uždegimo žymenis (pvz., C-reaktyvinį baltymą (CRB), eritrocitų nusėdimo greitį (ENG)), anemiją, mitybos nepakankamumą.
- Išmatų tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti kraujavimą, uždegimą (pvz., kalprotektino tyrimas), infekcijas.
- Endoskopija: Kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra) ir gastroskopija (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūra) yra pagrindiniai tyrimai, leidžiantys apžiūrėti virškinamojo trakto gleivinę, paimti biopsijas (audinių mėginius) histologiniam tyrimui.
- Kapsulinė endoskopija: Naudojama plonosios žarnos apžiūrai, kai kiti tyrimai neparodo pažeidimo. Pacientas praryja mažą kapsulę su kamera, kuri perduoda vaizdus į įrašymo įrenginį.
- Vaizdiniai tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojami norint įvertinti žarnyno sienelės sustorėjimą, uždegimą, komplikacijas (pvz., abscesus, fistules).
- Rentgeno tyrimai: Pavyzdžiui, žarnyno praeinamumo tyrimas su bariu. Šis tyrimas šiuo metu naudojamas rečiau.
Diagnozė gali būti sudėtinga, nes Krono ligos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų, tokių kaip opinis kolitas, dirgliosios žarnos sindromas, infekcinės žarnyno ligos, simptomus. Todėl svarbu atlikti išsamius tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Krono ligos gydymas
Krono ligos gydymas yra ilgalaikis ir sudėtingas, jo tikslas – sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pasiekti remisiją (ligos simptomų išnykimą ar sumažėjimą). Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, pažeidimo vietą, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Gydymas apima:
- Vaistai:
- Priešuždegiminiai vaistai: Aminosalicilatai (pvz., mesalazinas) ir kortikosteroidai (pvz., prednizolonas, budezonidas) naudojami uždegimui mažinti.
- Imunosupresantai: Azatioprinas, 6-merkaptopurinas, metotreksatas slopina imuninės sistemos aktyvumą ir mažina uždegimą.
- Biologinė terapija: Tai naujesnės kartos vaistai, nukreipti prieš specifines uždegimą sukeliančias molekules (pvz., TNF-alfa inhibitoriai – infliksimabas, adalimumabas; interleukino inhibitoriai – ustekinumabas, vedolizumabas).
- Antibiotikai: Gali būti skiriami, jei yra bakterinė infekcija arba komplikacijos (pvz., abscesai).
- Kiti vaistai: Skausmą malšinantys vaistai, viduriavimą stabdantys vaistai, geležies preparatai (esant anemijai).
- Mitybos terapija:
- Specialios dietos: Tam tikrais atvejais gali būti skiriamos specialios dietos, pavyzdžiui, elementinė dieta (kai maistinės medžiagos yra suskaidytos į lengvai įsisavinamas formas) arba enterinė mityba (maitinimas per zondą).
- Maisto papildai: Vitaminai ir mineralai gali būti skiriami, jei yra jų trūkumas.
- Maisto produktų vengimas: Nėra vienos dietos, tinkančios visiems Krono liga sergantiems pacientams. Tačiau kai kuriems žmonėms gali padėti tam tikrų maisto produktų (pvz., pieno produktų, riebaus maisto, aštraus maisto) vengimas.
- Chirurginis gydymas: Gali būti reikalingas, jei vaistai neveiksmingi, atsiranda komplikacijų (pvz., žarnyno nepraeinamumas, fistulės, abscesai) arba yra didelė vėžio rizika. Dažniausiai atliekamos operacijos yra pažeistos žarnos dalies pašalinimas (rezekcija), striktūrų (susiaurėjimų) išplėtimas (striktūroplastika).
- Psichologinė pagalba: psichologo konsultacijos, palaikymo grupės, relaksacijos metodai.
Krono ligos komplikacijos
Krono liga gali sukelti įvairių komplikacijų:
- Žarnyno nepraeinamumas: Dėl lėtinio uždegimo ir randėjimo žarnyno sienelė gali sustorėti ir susiaurėti, sukeldama žarnyno nepraeinamumą.
- Fistulės: Tai nenormalūs kanalai, susidarantys tarp žarnyno ir kitų organų (pvz., šlapimo pūslės, makšties, odos).
- Abscesai: Tai pūliniai, kurie gali susidaryti žarnyno sienelėje arba aplinkiniuose audiniuose.
- Išangės įtrūkimai ir fistulės: Gali sukelti stiprų skausmą ir kraujavimą.
- Mitybos nepakankamumas: Dėl sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo gali išsivystyti vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas.
- Anemija: Dėl kraujavimo iš žarnyno ir geležies įsisavinimo sutrikimo.
- Storosios žarnos vėžys: Ilgai sergant Krono liga, padidėja storosios žarnos vėžio rizika.
- Kitos komplikacijos: Sąnarių skausmas, odos bėrimai, akių uždegimas, kepenų ir tulžies pūslės ligos.
Gyvenimas su Krono liga
Krono liga yra lėtinė liga, kurią reikia nuolat stebėti ir gydyti. Nors liga nėra išgydoma, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kontroliuoti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu:
- Reguliariai lankytis pas gydytoją: Gastroenterologas stebės ligos eigą, koreguos gydymą, atliks reikiamus tyrimus.
- Laikytis gydytojo nurodymų: Vartoti paskirtus vaistus, laikytis dietos rekomendacijų.
- Vengti rizikos veiksnių: Nerūkyti, vengti streso, laikytis sveikos mitybos principų.
- Mokytis atpažinti ligos paūmėjimo simptomus: Ir laiku kreiptis į gydytoją.
- Ieškoti informacijos ir palaikymo: Bendrauti su kitais Krono liga sergančiais žmonėmis, dalyvauti palaikymo grupėse.
- Rūpintis savo psichologine sveikata.
Krono liga yra rimta liga, tačiau su ja galima gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – anksti nustatyti diagnozę, pradėti gydymą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
