Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkutės, vadinamos *Sarcoptes scabiei*. Šios erkutės įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį (epidermį), kur deda kiaušinėlius, sukeldamos intensyvų niežėjimą ir bėrimą. Nors niežai gali pasireikšti bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ar socialinės padėties, jie dažniau pasitaiko žmonėms, gyvenantiems perpildytose patalpose, turintiems glaudų fizinį kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, ar esant prastoms higienos sąlygoms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime niežus, jų priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą, prevenciją ir dažniausiai užduodamus klausimus.
Niežų erkutės biologija ir gyvenimo ciklas
Niežų erkutė yra mažas, plika akimi sunkiai įžiūrimas parazitas. Suaugusi patelė yra apie 0,3-0,4 mm ilgio, o patinėlis – dar mažesnis. Erkės turi aštuonias kojas su lipniais siurbtukais, leidžiančiais joms tvirtai laikytis ant odos. Patelės įsiskverbia į epidermį, sudarydamos mažus tunelius, kuriuose deda po 2-3 kiaušinėlius per dieną. Kiaušinėliai išsirita per 3-4 dienas, iš jų išsirita lervos, kurios per kelias savaites subręsta į suaugusias erkes. Visas erkutės gyvenimo ciklas trunka apie 2-3 savaites. Už odos ribų, erkutės gali išgyventi iki 3 dienų palankiomis sąlygomis (pavyzdžiui, ant patalynės ar drabužių).
Kaip plinta niežai?

Niežai dažniausiai plinta tiesioginio, ilgalaikio odos kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu. Tai gali būti miegojimas vienoje lovoje, artimas fizinis kontaktas (pvz., apsikabinimai, žaidimai), ar lytiniai santykiai. Užsikrėsti galima ir per užkrėstus daiktus, tokius kaip patalynė, rankšluosčiai ar drabužiai, tačiau tai pasitaiko rečiau. Gyvūnai niežų žmogui neperduoda, nes žmogaus niežus sukelia specifinė erkutės rūšis, kuri parazituoja tik ant žmonių.
Niežų simptomai
Pagrindinis niežų simptomas yra intensyvus niežėjimas, kuris ypač sustiprėja naktį. Niežėjimas atsiranda dėl alerginės reakcijos į erkutes, jų išmatas ir kiaušinėlius. Kiti dažni simptomai:
- Bėrimas: Maži, raudoni spuogeliai ar pūslelės, dažnai susitelkę į grupes.
- Tuneliai odoje: Plonos, vingiuotos linijos ant odos, kurios gali būti sunkiai pastebimos.
- Įbrėžimai ir šašai: Dėl intensyvaus kasymosi gali atsirasti įbrėžimų, žaizdelių ir šašų.
- Odos sustorėjimas ir pleiskanojimas: Ilgai trunkantys, negydomi niežai gali sukelti odos sustorėjimą ir pleiskanojimą.
Bėrimas ir niežėjimas dažniausiai pasireiškia šiose kūno vietose:
- Tarpupirščiuose.
- Riešų vidinėje pusėje.
- Alkūnių linkiuose.
- Pažastyse.
- Aplink juosmenį.
- Ant sėdmenų.
- Aplink spenelius (moterims).
- Ant varpos ir kapšelio (vyrams).
- Ant pėdų ir kulnų (ypač vaikams).
Mažiems vaikams ir kūdikiams bėrimas gali būti labiau išplitęs ir apimti veidą, galvos odą, kaklą, delnus ir padus. Vaikai taip pat gali būti irzlesni, prasčiau miegoti ir valgyti.
Niežų diagnostika
Diagnozė paprastai nustatoma remiantis būdingais simptomais ir odos apžiūra. Gydytojas gali naudoti dermatoskopą (specialų didinamąjį stiklą) erkutėms ir jų tuneliams aptikti. Kartais gali būti atliekamas odos skutmenų mikroskopinis tyrimas, siekiant patvirtinti diagnozę. Šio tyrimo metu nuo pažeistos odos vietos švelniai paimamas nedidelis mėginys ir tiriamas po mikroskopu, ieškant erkučių, jų kiaušinėlių ar išmatų.
Niežų gydymas
Niežų gydymas yra būtinas, siekiant išnaikinti erkes ir užkirsti kelią tolesniam plitimui. Gydymas paprastai apima vietinio poveikio vaistus (kremus ar losjonus), kurie naikina erkes ir jų kiaušinėlius. Dažniausiai skiriami vaistai:
- Permetrino 5% kremas: Tai dažniausiai skiriamas vaistas, kuris yra saugus ir veiksmingas. Kremu reikia ištepti visą kūną nuo kaklo iki kojų pirštų, įskaitant tarpupirščius, pažastis ir kitas minėtas vietas. Kremą reikia palikti ant odos 8-14 valandų (paprastai per naktį), o po to nuplauti. Gydymą gali tekti pakartoti po 1-2 savaičių.
- Benzilbenzoato 10-25% losjonas ar kremas: Kitas veiksmingas vaistas, kuris naudojamas panašiai kaip permetrinas.
- Sieros tepalas (5-10%): Šis tepalas yra pigesnis ir gali būti naudojamas nėščioms moterims ir kūdikiams, tačiau jis turi nemalonų kvapą ir gali tepti drabužius.
- Krotamitono 10% kremas ar losjonas: Šis vaistas mažiau veiksmingas nei permetrinas, bet gali padėti sumažinti niežėjimą.
- Ivermektinas (geriamasis vaistas): Šis vaistas skiriamas retai, dažniausiai sunkių ar atsparių gydymui niežų atvejais. Jis neturėtų būti skiriamas nėščioms moterims, žindančioms motinoms ir mažiems vaikams.
Svarbu, kad gydymą gautų visi šeimos nariai ir artimi kontaktai, net jei jiems nėra simptomų, nes jie gali būti užsikrėtę ir platinti erkes. Taip pat būtina išskalbti visus drabužius, patalynę ir rankšluosčius, naudotus per pastarąsias 3 dienas, karštame vandenyje (bent 60°C) ir išdžiovinti karštoje džiovyklėje arba išlyginti karštu lygintuvu. Daiktus, kurių negalima skalbti, reikia sudėti į plastikinius maišus ir laikyti juos sandariai uždarytus bent 72 valandas.
Niežėjimo malšinimas
Nors vaistai naikina erkes, niežėjimas gali išlikti dar kelias savaites po gydymo dėl alerginės reakcijos. Norint sumažinti niežėjimą, galima naudoti:
- Vėsius kompresus.
- Drėkinamuosius kremus.
- Antihistamininius vaistus (pvz., difenhidraminas, loratadinas).
- Trumpalaikius vietinio poveikio kortikosteroidų kremus (tik gydytojo paskyrimu).
Reikia vengti kasytis, nes tai gali sukelti odos pažeidimus ir antrinę bakterinę infekciją.
Niežų komplikacijos
Nors patys niežai nėra pavojinga liga, tačiau negydomi jie gali sukelti komplikacijų:
- Antrinė bakterinė infekcija: Dėl intensyvaus kasymosi gali atsirasti odos įbrėžimų, į kuriuos gali patekti bakterijos (pvz., stafilokokai ar streptokokai), sukeldamos pūlingą odos infekciją (impetigą).
- Norvegiški (krustoziniai) niežai: Tai reta, bet labai sunki niežų forma, pasireiškianti žmonėms su nusilpusia imunine sistema (pvz., sergantiems ŽIV/AIDS, leukemija, vartojantiems imunosupresinius vaistus). Norvegiškiems niežams būdinga stora, pleiskanojanti oda, kurioje yra tūkstančiai erkučių. Ši niežų forma yra labai užkrečiama.
- Post-skabiozinis niežėjimas: Kai kuriems žmonėms niežėjimas gali išlikti net ir po sėkmingo gydymo. Tai gali būti dėl alerginės reakcijos į erkutės likučius odoje arba dėl odos sudirginimo.
Niežų prevencija
Norint išvengti niežų, rekomenduojama:
- Vengti artimo fizinio kontakto su užsikrėtusiais asmenimis.
- Nesidalinti patalyne, rankšluosčiais ir drabužiais su užsikrėtusiais asmenimis.
- Reguliariai skalbti patalynę ir drabužius karštame vandenyje.
- Laikytis geros asmens higienos.
- Jei šeimos narys ar artimas kontaktas serga niežais, visiems kartu pradėti gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie niežus
Ar niežai yra lytiškai plintanti liga? Nors niežai gali plisti lytinių santykių metu, jie nėra laikomi lytiškai plintančia liga. Jie dažniausiai plinta bet kokio ilgalaikio odos kontakto metu.
Ar galima užsikrėsti niežais nuo gyvūnų? Ne. Žmogaus niežus sukelia specifinė erkutės rūšis, kuri parazituoja tik ant žmonių. Gyvūnai turi savo niežų erkučių rūšis, kurios žmogui nesukelia ligos.
Kiek laiko reikia gydytis nuo niežų? Gydymas paprastai trunka kelias dienas iki kelių savaičių, priklausomai nuo pasirinkto vaisto ir infekcijos sunkumo. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir pakartoti gydymą, jei reikia.
Ar galima eiti į darbą/mokyklą sergant niežais? Paprastai rekomenduojama likti namuose, kol bus baigtas gydymas, siekiant išvengti tolesnio plitimo.
Ar niežai gali atsinaujinti? Taip, niežai gali atsinaujinti, jei gydymas buvo nepakankamas, jei nebuvo gydomi visi artimi kontaktai, arba jei vėl užsikrečiama nuo užkrėsto asmens.