Vermox yra vaistas, vartojamas parazitinėms kirmėlių sukeltoms infekcijoms gydyti. Jo veiklioji medžiaga – mebendazolas – efektyviai naikina įvairias kirmėlių rūšis, trukdydama joms įsisavinti gliukozę, kuri yra būtina jų išgyvenimui. Šis straipsnis išsamiai aptars Vermox veikimo principą, vartojimo indikacijas, galimus šalutinius poveikius, sąveiką su kitais vaistais ir kitą svarbią informaciją.
Kaip veikia Vermox?
Vermox veiklioji medžiaga, mebendazolas, priklauso antihelmintikų (vaistų nuo kirmėlių) grupei. Mebendazolas selektyviai veikia kirmėlių virškinimo sistemą, blokuodamas gliukozės įsisavinimą. Kirmėlės, negalėdamos gauti reikalingos energijos, žūsta ir yra pašalinamos iš organizmo natūraliu būdu. Svarbu paminėti, kad mebendazolas veikia tiek suaugusias kirmėles, tiek kai kurių rūšių kirmėlių lervas, tačiau neveikia kirmėlių kiaušinėlių. Todėl, priklausomai nuo infekcijos tipo, gali prireikti pakartotinio gydymo kurso po kelių savaičių, kad būtų sunaikintos iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės.
Kokioms infekcijoms gydyti vartojamas Vermox?
Vermox dažniausiai skiriamas šioms parazitinėms infekcijoms gydyti:
- Enterobiozė (sukėlėjas – spalinės (Enterobius vermicularis)). Tai viena dažniausių kirmėlinių infekcijų, ypač paplitusi tarp vaikų.
- Askariozė (sukėlėjas – askaridės (Ascaris lumbricoides)). Šios kirmėlės gali užaugti iki gana didelio dydžio ir sukelti įvairius virškinimo trakto sutrikimus.
- Trichuriazė (sukėlėjas – plaukagalviai (Trichuris trichiura)). Šios kirmėlės parazituoja storojoje žarnoje.
- Ankilostomozė (sukėlėjai – Ancylostoma duodenale ir Necator americanus). Šios kirmėlės minta krauju ir gali sukelti mažakraujystę.
- Mišrios infekcijos, kai organizme yra kelių rūšių kirmėlių.
Vermox taip pat gali būti skiriamas ir kitoms, rečiau pasitaikančioms, kirmėlių sukeltoms infekcijoms gydyti, tačiau tai turėtų būti daroma tik prižiūrint gydytojui.
Kaip vartoti Vermox?
Vermox paprastai vartojamas per burną, tablečių pavidalu. Tiksli dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos tipo ir sunkumo, paciento amžiaus ir kitų individualių veiksnių. Todėl labai svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų. Dažniausiai spalinėms naikinti skiriama viena Vermox tabletė, o gydymas pakartojamas po 2-4 savaičių. Kitoms infekcijoms gydyti gali prireikti didesnių dozių ir ilgesnio gydymo kurso. Tabletes galima nuryti sveikas, sukramtyti arba sutrinti ir sumaišyti su maistu, ypač vaikams. Neviršykite gydytojo nurodytos dozės ir nevartokite vaisto ilgiau, nei nurodyta.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vermox paprastai yra gerai toleruojamas, tačiau, kaip ir visi vaistai, gali sukelti šalutinius poveikius. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra lengvi ir trumpalaikiai:
- Pilvo skausmas ar diskomfortas.
- Viduriavimas.
- Pykinimas.
- Vėmimas.
- Galvos skausmas.
- Galvos svaigimas.
Retai pasitaiko sunkesnių šalutinių poveikių, tokių kaip alerginės reakcijos (odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė, veido, lūpų ar liežuvio tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas), kepenų funkcijos sutrikimai (gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos), kraujo sutrikimai (neįprastas kraujavimas ar mėlynės). Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Sąveika su kitais vaistais
Prieš pradedant vartoti Vermox, svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant receptinius, nereceptinius, vitaminus ir augalinius preparatus. Yra žinoma, kad Vermox gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui:
- Cimetidinas (vaistas nuo skrandžio rūgštingumo). Cimetidinas gali padidinti mebendazolo koncentraciją kraujyje, todėl gali padidėti šalutinių poveikių rizika.
- Metronidazolas (antibiotikas). Kartu vartojant Vermox ir metronidazolą, gali padidėti sunkių odos reakcijų (Stivenso-Džonsono sindromo, toksinės epidermio nekrolizės) rizika. Šių vaistų kartu vartoti nerekomenduojama.
Tai nėra išsamus sąrašas visų galimų sąveikų. Visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, jei nesate tikri dėl galimos sąveikos.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Vermox negalima vartoti, jei yra alergija mebendazolui arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai. Taip pat reikia būti atsargiems, jei:
- Sergate kepenų ar inkstų ligomis.
- Esate nėščia arba žindote kūdikį. Nors tyrimai su gyvūnais nerodė žalingo poveikio vaisiui, duomenų apie Vermox vartojimą nėštumo metu yra nedaug. Todėl Vermox nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, galima vartoti tik tada, kai gydytojas nusprendžia, kad laukiama nauda motinai yra didesnė už galimą riziką vaisiui. Mebendazolas patenka į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu Vermox vartoti nerekomenduojama.
- Vaikams iki 2 metų. Vermox saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 2 metų nėra ištirtas, todėl šio amžiaus vaikams Vermox skirti nerekomenduojama.
Ką daryti perdozavus?
Perdozavus Vermox, gali sustiprėti šalutiniai poveikiai, ypač virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas). Jei įtariate, kad perdozavote Vermox, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba apsinuodijimų kontrolės centrą.
Laikymo sąlygos
Vermox reikia laikyti originalioje pakuotėje, kambario temperatūroje (ne aukštesnėje kaip 25 °C), apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės. Vaistą reikia laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Pasibaigus tinkamumo laikui, nurodytam ant pakuotės, vaisto vartoti negalima.
Papildoma Informacija
Kirmėlinės infekcijos yra lengvai perduodamos, todėl svarbu laikytis higienos taisyklių, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo ir infekcijos plitimo kitiems šeimos nariams. Rekomenduojama:
- Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu ir po kontakto su gyvūnais.
- Kruopščiai plauti vaisius ir daržoves.
- Vengti valgyti žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį.
- Reguliariai trumpai kirpti nagus.
- Dažnai keisti patalynę ir apatinius drabužius.
- Jei įmanoma, neleisti vaikams kišti į burną nešvarių daiktų ar pirštų.
Apibendrinimas
Vermox yra veiksmingas ir paprastai gerai toleruojamas vaistas, skirtas įvairioms kirmėlių sukeltoms infekcijoms gydyti. Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų dėl dozavimo ir gydymo trukmės, informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir būti atsargiems, jei sergate kitomis ligomis ar esate nėščia. Laikantis higienos taisyklių, galima sumažinti pakartotinio užsikrėtimo riziką.
